Ar gi tai ne stebuklas?)
Jaunystėje visada turėjau problemų su veido odą. Problemos prasidėjo, kai atėjo pereinamasis amžiaus metas. Ir ko tik ne buvo išbandyta! Tie kas susidūrė su panašia problema mane supras.
Ir kosmetologai, ir dermatologai, ko tik ne buvo. Ir homeopatija, ir kažkokie losjonai – tepalai pagal užsakymą iš vaistinių, ir daug dar visko. Savaime suprantama, kad ir skrabai – kaukės, ir panašiai. Ir elektrokoguliacijos procedūros kosmetologo kabinete. Žodžiu, daug visko. Pinigų, laiko, nusivylimų. Dietos, kompleksai ir kitka. Nors iš kitos pusės, šioje situacijoje matau du pliusus: aš išmokau neblogai orientuotis kosmetikoje ir puikiai daryti bet kokį makiažą. Žinau viską apie maskuojančius kremus, apie naujausias teksturas.
Gimnastiką darau penkis mėnesius. Būna visaip. Keturis kartus į savaitę tai tikrai, o kartais ir visus septinis, ir po 15 pratimų per kartą. Taip kaip prašo kūnas. Klausau kūną. Ir štai kas prasidėjo.
Prieš trys mėnesius aš rimtai perdirbinėjau viską kas buvo surišta su oda, jeigu vadovautis psichosomatika; iš to kas pas tą pačią Liz Burbo parašyta (čia kažkas iš mergaičių apie tai rašė). Iš mano asmeninės traumuotos patirties jaunystėje ir ne tik. Aš dirbu per „skeipingą“, tai tokia psichologinė Dmitrijaus Bogdanovo sistema. Žodžiu, perdirbau, daug ko išrašiau ir užmiršau.
Beveik du mėnesius atgal, kaip tik per pati rugpjūčio karštį, kada pas mus atėjo pagaliau vasara, mano kūnas tarė, kad jam reikalingas vanduo. Vat reikalingas ir daryk ką nori. Ir aš netgi programėlę telefone užinstaliavau, kuri primena ir skaičiuoja bet kokį skystį, kuris buvo išgertas dienos bėgyje. Ir aš pati iki šiol esu labai nustebinta, kad realiai išgeriu tokį kiekį skysčio (ten dar vertinamas svoris – ūgis ir aktyvumas). Reguliariai užpildau ir išgeriu. Jau kaip du mėnesius taip.
Ir praeitų kritinių dienų metu aš labai sunerimau: nu kaip gi taip? Vat gi, jau čia pat, o su veidu viskas taip lyg pirmos dienos po mėnesinių.
Dėka perdirbimų ir nerealių priežiūros pastangų (labiausiai padėjo mano sukurtos kaukės iš molio su eteriniais aliejais, nes ir aromalogiją teko išstudijuoti) turėjau šiokį – tokį pastovų rezultatą: veidas be uždegimo 5 dienos po mėnesinių, o toliau viskas iš naujo.
O čia 2 dienos iki mėnesinių – ir nieko! Be to oda tapo tampresnė, raukšlės mažiau pastebimos. Bet aš rūpinuosi oda, tai tiesa. Kaukės 3-5 kartus į savaitę, serumai, pilingai ir t. t. Aš jau pripratau taip, ir aš nuo to kaifuoju.
Ir čia netikėtai tapo pastebimas toks ryškus efektas! Ir randai nuo praeitų uždegimų kažkaip staiga dingo. Atsirado jaunų vaikinų dėmėsis . Vat netgi pastebimai matosi kaip gatvėje sudomintai jie žiūri, ir retkarčiais prieina susipažinti, o aš pernelyg ir nepasidažiusi – tai man stebuklas .
Na ir štai jau antras ciklas, kada veidas idealus, o mėnesinės (pasirodo!) jau už 3 dienų ))) Dabar tai atsegti galiu tik dėka kalendoriaus – organizmas ne signalizuoja. Nei skausmu pilvo apačioje, nei odos būkle ir mėlynėmis po akimis, nei krūtinės brinkimu. Tiesiog atėjo mėnesinės ir viskas.
Aš sau darau išvadą, kad toks odos būklės pokyčio rezultatas – tai, be abejonės, gimnastika kartu su kitomis priemonėmis. Nebūtų gimnastikos mano gyvenime, nebūčiau nusprendusi perdirbti odos būklės temą. Ir ne pradėčiau gėriau klausyti savo kūną ir padėti jam vandeniu išplauti viską iš manęs. Visus šlakus ir toksinus. Iki šiol netikiu, kada žiūriu į veidrodį! Ant tiek nuostabu, kad panašų į stebuklą!
Esu nuoširdžiai dėkinga Mašai, kad mano gyvenime atsirado gimnastika